Valdovės gambitas

Automobilio avarijoje žuvus mamai aštuonmetė Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda 2 būdus mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos: šachmatus ir žalias piliules, kiekvieną dieną dalinamas vaikams, kad šie liktų ramūs. Greitai pasirodo, kad Betė turi neįtikėtiną talentą šachmatams. Vyrų dominuojamame žaidime paauglė žingsnis po žingsnio skinasi kelią į didžiausias Amerikos šachmatų varžybas. Ji susikuria naują gyvenimą. Tačiau potraukį tamsai – savidestrukcijai ir priklausomybei nuo raminamųjų bei alkoholio – suvaldyti darosi vis sunkiau. Kiekviena šachmatų partija Betei tampa kova ne tik dėl pergalės, bet ir dėl išlikimo.

Tituluojamas naujai atrasta klasika, vertinamas už išskirtinį stilių romanas „Valdovės gambitas“ – daugiabriaunė likimo išbandymų nukankintos, nuo priklausomybių kenčiančios, tačiau genialiu talentu apdovanotos moters brandos istorija stereotipų ir lyčių nelygybės kaustomoje XX a. II pusės Amerikoje.

„Grynas malonumas. Knyga, kurią kas kelerius metus skaitau iš naujo.“ - Michael Ondaatje

„Vladimiro Nabokovo „Lužino gynyba“ ir Stefano Zweigo „Šachmatų istorija“ yra jau tapę klasika, o dabar jų gretas papildo ir Walterio Teviso „Valdovės gambitas“.“ - „Financial Times"

„Šis romanas – tikras apsėdimas.“ - „Los Angeles Times"

„Betė Harmon – nepamirštama, o „Valdovės gambitas“ – labiausiai išbaigtas ir skvarbiausias autoriaus kūrinys.“ - Jonathan Lethem

Walter Tevis (Valteris Tevisas, 1928–1984) – amerikiečių rašytojas, gausybės trumposios prozos kūrinių ir 6 romanų autorius. 4 jo knygų ekranizacijos sulaukė visuotinio pripažinimo. Priešpaskutinį W. Teviso romaną „Valdovės gambitas“ (1983), literatūros kritikų vadinamą nepastebėtu šedevru, ekranizavo „Netflix“ (2020). Serialas sparčiai išpopuliarėjo, o knyga atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše. Šiuo metu vis daugiau literatūros gerbėjų iš naujo atranda W. Teviso kūrybą.

1983 m. išleidžiant knygą paskelbtame interviu laikraščiui „New York Times" W. Tevisas teigė, kad ši istorija yra duoklė protingoms moterims. Buvo spėliojama, kas įkvėpė Betės Harmon personažą, tačiau W. Tevisas kategoriškai paneigė, kad ji buvo sukurta pagal kurį nors šachmatų bendruomenės narį, vyrą ar moterį.